Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau.

Sistemos derinimas 3.2

Prisimindamas paskutinius žmonos „nenorių tavęs daugiau matyti nevykėli“ žodžius prieš jai išrūkstant iš palėpės, Gvidas išgėręs paskutinę taurę vyno, nutarė viską baigti.

Susiradęs ankščiau derinimui naudota virvę, žvilgtelėjo paskutinį kartą į kas beliko iš Garsės „grožio“. Gvido nuostabai, Garsės jau dabar širdį veriančios liūdnos akys sumirksėjo. “Ji gyva! ji prašosi mano pagalbos“!

Gvidas akimirksniu pamiršo savo rūpesčius. Jo aukščiausias tikslas tapo grąžinti Garsę į nulinį tašką ir pradėti viską iš naujo. Reikėjo surasti lemiamas klaidas ir jas ištaisyti!

Netrukus, vienas po kito pasirodė Gvido bendražygiai – išmokę savo skaudžią pamoką visi kartu pradėjo protingai atkurti originalią Garsę.

DERINIMAS (tęsinys, kol šildom) – Garso atkūrimo sistema perduoda signalą nuo vieno komponento į kitą tol, kol kolonėlės, kambariui „padedant“, paviešina tariamą įraše sukauptą informaciją.

Tai labai panašu į „žmonių telefono“ žaidimą: vienas pakužda kažką kitam, tas, dar kitam ir t.t. kol paskutinis „telefono“ dalyvis garsiai praneša tą, ką jis girdėjo iš priešpaskutinio žaidėjo. Paprastai užtenka 6 – 8 dalyvių (komponentų), kad rezultatas būtų labai juokingas – nieko panašaus į pradinį kuždesį! Išeina, kad kuo mažiau dalyvių ir kuo aiškesnis jų kuždėjimas, tuo patikimesnis yra rezultatas.

Pradinio nulinio taško nustatymas – sukūrimas atspindi šią filosofiją: kuo mažiau neesminių garso „pagražinimo“ komponentų sistemoje ir kuo mažiau akivaizdžių garso teršimo priežasčių, tuo aiškiau girdėsime komponentų „įgimtą“ garsą.

Garsinis testavimas – Kadangi visas sistemos derinimas vyks pasikliaunant garso pokyčių suvokimu, labai svarbu vėl aplankyti „AR TU GYVAS“ apibudinimus ir drausmingai laikytis tolesnių taisyklių, kitaip derinimas virs svajone.

  • Jeigu kolonėlės dar nebuvo suderintos su kambariu statykite jas atokiau nuo sienų, kad pastebimai nebaubtų.
  • Klausykite atsisėdę tarp abiejų kolonėlių lygiakraščio trikampio sankirtoje. Pasukite jas taip, kad jūsų klausymo vietoje atsirastų vientisa akustinė erdvė. Taip pat, galime (lygiašonio trikampio sankirtoje) artėti prie kolonėlių plano arba tolti nuo jo tol, kol surasime tą tolydžią erdvę.
  • Vertinkite pakitimus tiktai po minimaliai 5 min komponento šildymo, jeigu jį teko išjungti neilgiau negu 1 min.
  • Klausykite 65dB - 75dB vidutiniu galingumu.
  • Vertinkite garso pakitimus tiktai sulyginus akustinį (kiekvieną kartą po keitimų) galingumą su einamojo nulinio taško galingumu ne daugiau kaip 0.2 dB skirtumu.

Tą galime pasiekti garso dB matuokliu matuojant 1 kHz dažnio garsą klausymo vietoje, bet matavimo tikslumas bus abejotinas. Daug tiksliau ir lengviau yra nustatyti (matuoklio ir CD-2 pagalba) apytiksliai 70dB, 1 kHz garsą ir matuoti kintamuosius voltus tarp kolonėlių įvadinių kontaktų. Po pakeitimų atstatykite (garso reguliatoriaus dėka) tą ankstyvesnį voltažą.

Dar tiksliau: dauginam voltažo (prieš ir po pakeitimų) proporcijos logaritmą iš 20 ir gauname dB skirtumo ekvivalentą.

  • Visuomet žinokite ko ieškote! Klausykite pakartotinai tik vieną einamojo nulinio taško nurodytą (pageidautiną) garsinės detalės savybę tol, kol komfortabiliai galėsite ją atpažinti tarp visų kitų pakitimų ir tas atpažinimas taps patikimu įgūdžiu.

    Šis „auksinio proto“ įgūdis yra įšventinto „HiEnderio“ pats svarbiausias ir reikalaujantis daugiausia lavinimo disciplinos negu visi kiti. Viena priežastis yra ta, kad neišlavinta žmogaus audio atmintis yra labai trumpalaikė (1 - 2 minutės); kita - psicho-akustiniai tyrimai byloja, kad klausant vieną kartą po kito ir nieko nekeičiant, nepatyręs klausytojas „girdi“ garso pakitimų – kiekvieną kartą jo nepastovus dėmesys plaukioja tarp vis kitoniškų detalių.

  • Visuomet po kiekvienos „AR TU GYVAS“ savybių suderinimo (atradimo), tikrinkit ar kitos nenukentėjo.
  • Visuomet pakartotinai patikrinkite einamojo nulinio taško vertę, prieš patvirtinant naują.
  • Kruopščiai dokumentuokite einamąjį nulinį tašką, jo pakeitimus ir rezultatus – lemiama sistemos testavimo ir šeimininkavimo kontrolė.
  • Visuomet užbaikite sesiją jūsų hormonus spaudžiančia muzika ir kitais slaptais malonumais.

PIRMAS DERINIMAS - Elektrinis poliškumas visuomet bus pirmas derinimas.

- Elektrinio poliškumo nulinis taškas – Tai yra tinkamiausias ( + - ) polių pasirinkimas sujungiant komponentą su elektros tinklu.

Elektrinių audio komponentų elementų (dažniausia galios transformatorių) tam tikra srovės dalis nuteką į korpusą ir yra tik dalinai pašalinama įžeminimo schema. Šitos paklydusios srovės padariniai yra svetimų elektromagnetinių laukų atsiradimas, kurie priklausomai nuo komponento elektrinės grandies krypties daugiau ar mažiau terš signalą.

Viena kištuko į tinklą kryptis veiks teisingiau ir komponento eksploatacijos ir „AR TU GYVAS“ atžvilgiu negu kita.

Egzistuoja įvairių teorijų apie tai, kaip „audiofilas“ gali surasti tinkamą elektros padavimo kryptingumą, bet garso atžvilgiu jos nevisada pasiteisina.

Populiariausia iš jų yra matuoti kintamą voltažą tarp komponento korpuso ir žemės, kai kištukas yra vienoje pozicijoje ir pakartoti kištuku atvirkštinėje pozicijoje. Teisinga - mažiausio voltažo kištuko kryptis. Bandymų metu komponentas turi būti visai elektriškai atjungtas nuo kitų (nors yra stiprintuvų, kurie reikalauja šiam testui, kad kolonėlės būtų prijungtos).

Man atrodo, kad „HiEnderiui“ artimiausias būdas ieškoti teisingo garso yra klausytis – „garsas yra karalius“.

- Elektrinio poliškumo garsas - Neteisingo poliškumo garsą teršianti srovė dirbtinai prisodrina instrumentų harmoninę struktūrą ir jų muzikinę erdvę. Klausytojui atrodo, kad atsirado daugiau garso.

Iš tiesų taip ir yra: muzikos signalas ir teršiančios srovės garsas – dažnių juostos daugiau ar mažiau susilieja, įrašai skamba homogeniškai. Instrumentai netenka savo unikalumo, dinamiškumas neturi trimačio, veržlaus charakterio.

Taip suklaidintas derintojas, ieškodamas garsų išskirtinumo ir erdvės tyrumo yra linkęs kompensuoti kitais šiam atvejui netinkamais būdais, kaip pvz.: praplėsdamas daugiau kolonėles arba kaitaliodamas kabelius.

Neteisingo poliškumo tirštesnis garsas sudaro įspūdį, kad kolonėlės sąveikauja tarpusavyje, neįtraukdamos klausytojo į muzikinį įvykį. Blogiausiais atvejais, tarsi egzistuoja dvi atskiros zonos: pirma - nuo klausytojo iki kolonėlių plano – tuščia, merdinti zona; antra - nuo kolonėlių plano į neaiškią gilumą – tiršta, didelė, bet negili zoną.

Kitas, neteisingo poliškumo fenomenas yra iš rikiuotės įšėjęs tonalinis balansas, pvz., aukštieji dažniai gali nešvariai įšsišokti taip, kad klausytojas mano, jog garsai tapo ryškesni.

Teisingo poliškumo dėka, įrašų garsai tampa koherentiški, raiškūs ir tonaliniai balansuoti. Klausytojas atsiranda vienoje gyvos erdvės ir trimačio dinamiškumo zonoje. Proporcingoje muzikinėje gilumoje pumpuojantys išskirtiniai garsai sklinda link klausytojo – jis intymiau sąveikauja su muzika.

Klausomės teisingo poliškumo – Kaip matome, poliškumo testu siekiame atrasti kištuko krypties teigiamiausias garsines savybes:

  • erdvės tyrumą, atvirumą, trimatumą.
  • tonų, obertonų išskirtinumą.
  • dinamikos trimatumą, veržlumą.
  • intymesnį garso sąveikavimą su klausytoju

Klausykite pakartotinai vienu metu tik vieną takelį. Įsidėmėkit nurodytus niuansus. Pakeiskite tik vieno komponento kištuko kryptį (neužmirškite prieš tai išjungti komponentą). Įsidėmėkite pakitimus.

Pakartokite (patvirtinkite) kitais takeliais, išsirinkite favoritą.

Pažymėkite kištuko teigiamiausią kryptį ir kartokite su kitais komponentais tol, kol įjautrinsite visą sistemą.

Rekomenduoju pradėti nuo galinio stiprintuvo ir paeiliui nusigauti iki grotuvo. Po visko, patikrinkite vėl iš naujo. Taip išvengsite „kompensacinių“ klaidų.

Paskutinis naujojo nulinio taško nustatymo patikrinimas: vienu metu apverskite visus kištukus ir klausykitės. Pakitimai bus akivaizdūs.

Paleidžiame CD-2

Antras takelis. Klausomės diktoriaus balso ir fazinio (sujungto) bosinės gitaros garso (antroji dalis).

Teisingai – Vyro balsas skamba atviroje erdvėje koherentus , skambus nespjaudo šnypščiamuosius. Jis kalba jums, ne sau – balso tonai ir obertonai sklinda link jūsų. Jo ryškus tembras susiformuoja proporcingo priekinės kaukolės ir krūtinkaulio rezonanso dėka.

Neteisingai – Vyras kalba sau ir spjaudosi. Balso skambumas prislopintas, nėra galvos rezonanso, galime įtarti plaučių uždegimo pradžią.

Teisingai – Bosinės gitaros garsas yra trimatiškai dinaminis – „transiento“ sprogimas plečiasi link jūsų. Kadangi obertonų audinys yra įrašytas žymiau garsiau negu 41 Hz tonas, mes jų girdėsime daug ir ilgai. Taigi, stygos pirmas, kietas, trimatis smūgis gimsta giliau kolonėlių plano, o pastebimai vėliau obertonai sklinda energingai link klausytojo tol, kol mikrofono stiprintuvas aiškiai yra užsukamas.

Neteisingai – Pirmas smūgis išpūstas, dvimatis. Riebūs obertonai neskvarbiai plaukia užterštoje erdvėje. Neaišku kaip ir kada jie sustoja.

Trečias takelis – Klausomės būgnų smūgių.

Teisingai – Apvalūs bet galingi šūviai sproginėja grėsmingai link klausytojo. Vyksta abipusis energijos pumpavimas. Ritmas yra bėgantis, aiškus.

Neteisingai – Būgnų garsai yra duslūs, neryžtingi, neiššoksta link klausytojo – drėgno parako šūviai skrenda į šoną.

Ketvirtas takelis – Klausomės akustinės metalo stygų gitaros.

Teisingai – Stygos garsas švarus, kietas, skverbus, metalinis. Galime aiškiai atskirti toną nuo obertonų. Pastarieji sklinda ne tik link klausytojo, bet ir į erdvės aukštumas lyg plunksnos, kurios sekundėlę tvyro ore.

Neteisingai – Styga daugiau sulieta su rezonatoriumi. Garsas dirbtinai prisodrintas. Prislopinti obertonai pasmerkti greitai išnykti tirštoje erdvėje.

Septintas takelis – Klausomės bažnyčios vargonų ir smuiko solisto.

Teisingai – Girdime didžiulę bažnyčios erdvę ir daug subtylių, net ir grūdinių, erdvę apibūdinančių garsų.

Viską apimantis vargonų garsas yra tolimas, bet skvarbus – aiškus oro srautas vamzdžiuose palaiko obertonų įtampą. Proporcingo dydžio smuikas yra saldus ir trimatis – pjauna bažnyčios erdvę lyg šviesos spinduly

Neteisingai – Bažnyčios erdvė sulieta. Vargonų vamzdžių oras neraiškus – mažiau obertonų. Per didelis ir neskvarbus smuikas nesudaro trimačio garso įspūdžio.

Po viso šito, naujas - jautresnis, jūsų pačių atrastas nulinis taškas, reiškia visai naujos sistemos pradžią o jums naują klausymo būdą. Dabar turite daug jautresnį ir patikimesnį atramos tašką pagal kurį lengviau spręsite tolimesnių bandymų naudą.

Dokumentuokite ir kruopščiai pažymėkite naują pradžią.

Vėliau, o ką, jeigu negirdžiu?

Iki geresnio garso. Algirdas.

B.A: Drausmingo derintojo (nežmoniškas) credo: „Neklausykite muzikos kada analizuojate ir neanalizuokite kada klausotės muzikos“. :)


« Atgal