Kodėl neskamba?

Ką tik parsinešėme naują stiprintuvą ir jau mėgaujamės puikiu garsu. Visai nesunku paaiškinti kodėl garso aparatūra skamba gerai: daugiau bosinių garsų, erdvės, švelnesni (muzikalesni) aukštieji, draugai giria. Na, žodžiu, jaučiame, kad mūsų vargai ieškant idealaus garso pagaliau baigėsi...

Bet deja, po poros dienų skambesys jau nebe toks įspūdingas kaip ankščiau, tačiau kol kas pakankamai geras, tad per daug nesirūpiname. Beeet... jau po poros mėnesių, girdime tam tikrus niuansus ar netgi iškraipymus, kurie mūsų netenkina ir net piktina. Dabar mums daug sunkiau paaiškinti kodėl technika, kuri taip gerai skambėjo garso salone ir iš pradžių mūsų namuose, jau taip nebeskamba. Apimti nevilties dėl galimo pinigų išvaistymo ir moralinės apgavystės jausmo vėl ieškome, ką čia pakeisti, kad rastume išeitį iš tokios nemalonios padėties.

Šiuo ir kitais straipsniais bandysime atskleisti gero garso ir jo ilgaamžiškumo paslaptis ir kaip identifikuoti bei pašalinti mūsų garso atkūrimo sistemos trūkumus. Nors niekada nepasieksime absoliučios garso tikrovės (gerovės), tikiuosi, kad ši informacija ir asmeninė (skausminga) patirtis padės praplėsti jūsų apčiuopiamo garso „ausiratį“, suprasti, kodėl yra kaip yra ir ką daryti, jeigu netenkina tai ką girdite. Jūs patys spręsite kokie pasiūlyti pokyčiai bus teigiami ir dažnai nekainuos nei cento! (Na, gal vieną ar kitą bokalą alaus).

Mano asmeninė filosofija: noriu tokio skambesio, kuris mane kviestu kuo dažniau ir ilgiau klausytis muzikos, nes toks garsas gali gydyti, balansuoti, stebinti ir praturtinti.

Mano tikslas ir metodas smarkiai skiriasi nuo tokių, kuriais siekiama nustebinti kitus. Kitą vertus, noriu būti savo garso kūrėjas ir šeimininkas bei disponuoti tokiomis žiniomis, kurios man padės atremti nesiliaujančių naujovių, įspūdžių ir geranoriškų nuomonių, galinčių mane atjungti nuo tikrovės ir tikslo. Visi žinome, kad tokie nukrypimai gali kainuoti daug pinigų ir nervų.

Tai kas gi tas garsas, kuris nuolat aistringai traukia?

Tai paprasčiausia garsas, kuris mumyse sužadina ir išskiria tam tikrus malonumo hormonus. Tai tikslas, kuris sutampa su visų garso įrašų ir technikos gamintojų bei jūsų mylimo garso konsultanto norais.

Vis dėlto, būtų neteisinga gerą garsą apriboti vien tik malonumo (meilės) poreikiais. Gal mes norime patenkinti kitus mūsų gyvenime reikalingus jausmus, tarkime, ramybę, agresiją susikaupimą, dvasinę būseną ir kt.

Garsas yra mūsų evoliucijos dalis. Tai ne tik aplinkos suvokimo priemonė, bet ir išlikimo sąlyga. Gamtos garsai yra užprogramuoti primityviose mūsų smegenyse ir sumaišyti su kitais pojūčiais, pavyzdžiui, mes skirtingai girdime, kai matome ką nors jaudinančio (teatre), negu kai esame užsimerkę arba kai ką nors liečiame ar užuodžiame.

Pačių garso dažnių suvokimas nuolat koreguojasi dėl jų tarpusavio stiprumo: žemieji gali nuspalvinti arba visai užgožti aukštuosius. Fizinė ir psichologinė mūsų būklė taip pat gali iškraipyti garsų suvokimą ir jų reikšmę. Tarkime, simfoninio orkestro (kuriame daugiau nei 90 muzikantų) „fortissimo” vieniems gali sukelti maloniai skausmingą muzikinį orgazmą (meilės hormonai), o kitų gali būt suprastas kaip agresiją (baimės–pykčio hormonai) arba , vienų ausiai nemalonūs garsai įsimylėjėliams gali skambėti dieviškai. Ir galų gale garso suvokimo neobjektyvumą gali lemti mūsų klausos aparato nuovargis, kvaišalai bei stresas, garso kokybės lūkesčiai.

Žinau ką galvojate: iš kur mes galime žinoti, ką mes iš tikrųjų girdime ir ar mus tie garsai tenkins vėliau? Na, iki galo to niekada nesužinosime, bet su truputėliu (daug) drausmės, kantrybės ir meilės bei racionalumu, galime priartėti prie aukso vidurio, kuris mums padės produktyviau ir ilgaamžiškiau augti kartu su savo garso sistema.

Pasiekti tikslą, naudosime seniausiai žinomą metodą: kad suprastume ką turime, lyginsime ką žinome su tuo ko nežinome. Tai nebus mokslinė disertacija, o tik melomanams („audiofilams”) skirtas praktiškas procesas, pagrįstas daugiau fizikos principais ir patirtimi nei lūkesčiais ar teorijomis. Tikiuosi, kad aistringas bet sveikas protas nugalės.

Ką mes žinome apie garsą? Fiziškai pakankamai daug: garsai egzistuoja dėl to, kad atsiranda garso šaltinis, sklidimo terpė ir gavėjas. Pirminis garso šaltinis yra dažniai, kryptis ir intensyvumas. Antrinis- sužadintas pirminio šaltinio sąveikos su aplinka (atspindžiai, kurie priklauso nuo patalpos matmenų ir medžiagų) ir tarp pačių dažnių (sumavimas ir neutralizavimas).

Sklidimo terpė dažniausia yra oras, statybinės medžiagos.

Gavėjas - mes. Yra gausybė fizinių ir medicininių žinių, kurios išaiškina kaip mes suvokiame dažnius ir jų kombinacijas, ir kaip mes atskiriam tikrą gyvą garsą nuo gyvumą imituojančio dirbtinio garso.

Ko nežinome? Kas iš tikrųjų yra įraše, ar aparatūra perduoda tai kas yra įraše, ar kambarys ir kiti daiktai nesujaukia atkurto garso tikrumo, ar mes patys esame tos aparatūros garso suvokimo kliūtis. Tuo pačiu ruožtu, turime išmokti kaip įjautrinti ne tik techniką kad išryškintu pakitimus, bet ir save, kad girdėtume kas mums svarbu.

Nuo šiol, „garso aparatūra” bus technikos pagrindiniai komponentai (įskaitant kabelius), o „garso sistema” bus aparatūra su visais priedais: atramos taškai, kambarys, baldai, elektra, filtrai, garso pasyvus ar aktyvus sugerėjai arba sklaidytojai, kiti modifikatoriai, įrašai, jūsų ausys ir gal... žmona.

Nuo ko pradedam? Ogi nuo savęs pačių: turime žinoti ką, ko ir kaip klausytis gyvą ar atkurtą garsą, kaip pagerinti testų patikimumą, kad išvados būtų patikimos. Tik tada galėsim spręsti ką daryti, kad mūsų garso sistemos kokybė pagerėtu, kiekvieną kartą ką nors pakeitus. Dažnai jau pirmieji pakeitimai, investavus 10 % aparatūros vertės, pagerins jos skambesį 90 %.

Kitą kartą diskutuosime apie tai, kuo pasižymi gyvas garsas - kodėl jo detalusis suvokimas ir supratimas yra toks svarbus vertinant atkūrimo sistemą.

Iki geresnio garso. Algirdas.

Baigiamoji Algirdinė (BA): Greičiausias būdas pagerinti garsą yra bonkė vyno, pora draugų ir 100 dB. :)